Piliečių laisvių gynimas

Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, iškilmingai paskelbta 2000 m. gruodžio 7 d. Europos Vadovų Tarybos susitikime Nicoje, yra istorinis pasiekimas Europos piliečių teisių apsaugos srityje. Europos Parlamentas jau seniai ragino priimti tokį dokumentą. Iš tiesų, Europos Parlamento nariams buvo svarbu, kad kiekvienas pilietis žinotų, kokios pagrindinės teisės ir laisvės jam garantuojamos Europos Sąjungoje ir jos valstybėse narėse ir kad apeliacinių skundų sistema sudaro galimybę pranešti apie jų pažeidimą. Originaliu būdu kaip pavyzdinis dokumentas parengta Chartija apima Europos Sąjungos piliečių ir jos teritorijoje gyvenančių asmenų pilietines, politines, ekonomines ir socialines teises.

Chartijoje išdėstytos žmogaus teisės yra esminės ir neatimamos. Chartijos paskirtis – šias teises labiau apsaugoti kintant visuomenei, vykstant socialinei, mokslo ir technologijų pažangai. Šios teisės suskirstytos pagal pagrindinius principus: žmogaus orumas, pagrindinės laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės ir teisingumas. Tačiau Chartijos tikslas taip pat yra kurti vis glaudesnę Europos tautų sąjungą, kurios ateitis būtų pagrįsta bendromis vertybėmis. Nuo 2009 m., Lisabonos sutartyje nurodžius Pagrindinių teisių chartiją, pagrindinės teisės įgavo tokį pat teisinį statusą kaip ir Sutartys. Todėl Chartija pridėta prie Sutarčių ir dabar ją taiko Sąjungos teismai.