- Paroda: Piliečių laisvių gynimas
- ES pagrindinių teisių chartiją rengusio Konvento darbas
Praėjus keturiems mėnesiams po Europos Vadovų Tarybos susitikimo Kelne, pagrindinių teisių dokumento projektą rengsiančios darbo grupės sudėtis ir darbo metodai galutinai buvo nustatyti Suomijoje, Tamperėje. Tai buvo istoriškai svarbi patirtis: Europos Parlamento nariai pirmą kartą dirbo su nacionalinių parlamentų nariais, valstybių vadovų atstovais ir Europos Komisija, kad parengtų konstitucinio pobūdžio tekstą.
62 darbo grupės nariai darbą Briuselyje pradėjo 1999 m. gruodžio 17 d. Daugelio europarlamentarų pageidavimu, darbo grupė pasivadino simboliniu pavadinimu – „Konventas“. Jį sudarė 16 Europos Parlamento narių ir po 2 kiekvieno nacionalinio parlamento narius (iš viso 30), vyriausybių atstovai (tuo metu 15) ir Europos Komisijos atstovas (1). Be to, Konvento darbą stebėjo 2 Europos Bendrijų Teisingumo Teismo atstovai ir 2 Europos Tarybos atstovai, iš kurių vienas buvo Europos Žmogaus Teisių Teismo atstovas. Taip pat numatyta palaikyti dialogą su Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu, Regionų komitetu ir Europos ombudsmenu. Be to, ketinta pakviesti prie diskusijų prisidėti šalis kandidates, socialines grupes ir ekspertus.
Šiam Konventui pirmininkavo buvęs Vokietijos Karlsrūhės ir Vokietijos Federacinės Respublikos konstitucinio teismo pirmininkas ir šios iniciatyvos pradininkas Roman Herzog. Jam padėjo redakcinė komisija (Prezidiumas), be to, buvo glaudžiai bendradarbiaujama su Tarybos Generaliniu sekretoriatu ir įvairių tarnybų darbo grupe, kuri buvo specialiai įsteigta siekiant Europos Parlamentui padėti šių darbų laikotarpiu. Konvento ir Prezidiumo darbas prasidėjo Tarybos patalpose, o paskui beveik visą laiką vyko Europos Parlamente Briuselyje ir tai labai palengvino darbą Europos Parlamento nariams, kurie rengiant Chartiją atliko pagrindinį vaidmenį.
Labai greitai Konvento narių įvairovė tapo diskusijoms palankiu veiksniu. Konvento darbas truko devynis mėnesius. Buvo užmegztas iki šiol nematytas dialogas su pilietine visuomene, kuriame dalyvavo dešimtys nevyriausybinių organizacijų. Be to, Konventas nusprendė sprendimus priimti laikantis konsensuso taisyklės. Konventas norėjo, kad jo veikla būtų visiškai skaidri, taigi jo posėdžiai vyko viešai ir su visais parengiamaisiais dokumentais buvo galima susipažinti tam skirtoje interneto svetainėje.