- Paroda: Piliečių laisvių gynimas
- Sudėtingas ir plataus užmojo darbas
Rengiant Chartiją iškilo daug sunkumų, nes šį kartą tai nebuvo nei Bendrijos sutarčių peržiūros, nei Europos Sąjungos įgaliojimų plėtros klausimas. Siekta pabrėžti ir aiškiai išdėstyti teises, kurių institucijos ir valstybės narės turi paisyti vykdydamos savo veiklą. Tačiau Konvento nariai norėjo ne tik sudaryti teisių sąrašą, bet nuveikti daugiau: visų pirma jie norėjo šias teises įtvirtinti ir veiksmingai užtikrinti.
Tačiau tai suderinti sudėtinga dėl valstybių narių teisinių sistemų skirtumo (rašytinė teisė / paprotinė teisė, teisė, kurią galima ginti teisme / bendrieji teisės principai ir t. t.). Kai kurios nuostatos taip pat priimtos kompromiso būdu ir suformuluotos atsargiai. Chartijos tekste iš esmės pateikiamos iki šiol įvairiuose tarptautiniuose ir nacionaliniuose dokumentuose įtvirtintos nuostatos. Vis dėlto Chartijoje taip pat yra ir naujovių, ypač susijusių su teise susipažinti su Europos Sąjungos institucijų dokumentais, asmens duomenų apsauga, tvaraus vystymosi principu ir aplinkos apsauga ir teisėmis ar su bioetika susijusiais klausimais (vadinamosios naujosios kartos teisės).
Šio darbo rezultatas – neilgas tekstas, kurį sudaro aiškiai ir nuosekliai išdėstyti 54 straipsniai, kad juos galėtų lengvai suprasti visi skaitytojai. Chartijoje išvardytos visos teisės, grindžiamos keliais pagrindiniais principais: žmogaus orumas, pagrindinės laisvės, lygybė, solidarumas, pilietinės teisės ir teisingumas. Chartijos projekto preambulėje primenama, kad „Europos tautos, kurdamos dar glaudesnę tarpusavio sąjungą, yra pasiryžusios bendrų vertybių pagrindu siekti taikios ateities“. Nepateikiant nuorodos į religinį paveldą Chartijoje taip pat minimas Europos Sąjungos dvasinis ir moralinis paveldas, grindžiamas „nedalomomis ir visuotinėmis vertybėmis: žmogaus orumu, laisve, lygybe ir solidarumu“, patikslinant, kad „ji grindžiama demokratijos ir teisinės valstybės principais“.
Pirmame straipsnyje nustatyta, kad žmogaus orumas yra neliečiamas. Toliau išdėstomi straipsniai dėl teisės į gyvybę, teisės į asmens neliečiamybę, kankinimo ir nežmoniško ar žeminančio elgesio arba baudimo uždraudimo, taip pat dėl vergijos ir priverčiamojo darbo uždraudimo. Laisvėms skirtoje dalyje vardijamos teisė į laisvę ir saugumą bei į privatų ir šeimos gyvenimą. Primenama minties, sąžinės ir religijos laisvė. Taip pat įtvirtinama teisė į mokslą, teisė dirbti, teisė į nuosavybę ir teisė į prieglobstį. Chartijos skyriuje dėl lygybės primenama, kad prieš įstatymą visi lygūs, uždraudžiama bet kokia diskriminacija ir skelbiama vyrų ir moterų lygybė. Be to, aptariamos vaiko teisės, taip pat pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų teisės. Taip pat pasakytina, kad kalbant apie solidarumą – pirmenybė teikta šiam terminui, o ne terminui „socialinės teisės“ – Chartijoje išskiriamos įvairios teisės, kaip antai teisė į kolektyvinius veiksmus (įskaitant streiką), teisė į apsaugą nepagrįsto atleidimo iš darbo atveju, teisė į tinkamas ir teisingas darbo sąlygas, teisė į socialinę paramą ir paramą aprūpinant būstu, taip pat teisė į sveikatos apsaugą. Be to, draudžiamas vaikų darbas. Skyriuje apie pilietybę išvardijamos Europos piliečių turimos teisės: teisė balsuoti ir būti kandidatu rinkimuose, teisė pateikti peticiją Europos Parlamentui, teisė į diplomatinę ir konsulinę apsaugą trečiosios šalies teritorijoje ir teisė į gerą Sąjungos institucijų vykdomą administravimą.
Chartijoje taip pat primenamos pagrindinės teisingumo sąvokos, kaip antai nekaltumo prezumpcija, pagarba teisei į gynybą, teisėtumo ir nusikalstamos veikos bei bausmės proporcingumo principai, taip pat teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Paskutiniuose Chartijos straipsniuose dėmesys skiriamas Chartijoje pripažįstamų teisių ir principų bei jos nuostatų taikymo sričiai.