Kelionės savo malonumui: trumpa turizmo istorija

Žmonėms visada reikėjo keliauti – ar tai būtų geografinis tyrinėjimas ir naujų kraštų atradimas, ar kelionė savo malonumui. Turizmas apima būtent pastarąjį tikslą.

Šiuolaikinės turizmo koncepcijos ištakos siekia dar XVII amžių, kuomet kilmingų šeimų jaunuoliai iš Vakarų ir Šiaurės Europos šalių paprastai leisdavosi į kelionę, vadinamą Didžiuoju turu – kelionę po Europą (paprastai apimančią Prancūziją, Vokietiją, Italiją ir Graikiją), kurios pagrindinis tikslas buvo pažinti istoriją, meną ir kultūros paveldą. Tai buvo laikoma tobulu savišvietos būdu.

XVIII amžiuje šis paprotys buvo plačiai paplitęs tarp turtingesnių klasių ir išplito į kitas pasaulio dalis, tokias kaip Amerika. Šiuo laikotarpiu taip pat tęsėsi religinės piligrimystės, kurios buvo populiarios jau viduramžiais.

Pramonės revoliucija, prasidėjusi XVIII a. antroje pusėje, sukėlė didelę ekonominę, socialinę ir technologinę transformaciją, kuri pamažu apėmė visą pasaulį. Dėl šių pokyčių žmonės masiškai kėlėsi iš kaimiškų vietovių į augančius didmiesčius, kuriuose naujajai pramonei reikėjo darbo jėgos.

Taip susiformavo naujos socialinės klasės. Transporto raida taip pat buvo labai svarbi.

Krovininio ir keleivinio transporto patobulinimai prisidėjo prie laisvalaikio, naujų pramogų ir kelionių formų atsiradimo. Žmonės daugiausia keliavo traukiniais, pasinaudodami tuo, kad geležinkelių tinklai sujungė įvairiausius miestus ir miestelius Europoje ir kitose pasaulio dalyse.

XIX amžiuje buvo įkurtos pirmosios kelionių agentūros. Viena iš pradininkių buvo Thomas Cook & Son: ji pirmoji pasiūlė grupines ekskursijas ir atostogas su transportu, apgyvendinimu ir maitinimu: tai sumažino asmens išlaidas.

Tai buvo to, ką dabar vadiname atostogų paketais, ištakos.

Pirmojoje XX a. pusėje turizmo sektorius ir toliau augo: tai lėmė masinė autobusų ir automobilių gamyba.

Pakrančių turizmas įgavo vis didesnę reikšmę, po Antrojo pasaulinio karo greitai išpopuliarėjo Viduržemio jūros pakrantė. Turizmo iškilimą lėmė ir oro transporto tobulėjimas (pavyzdžiui, užsakomųjų skrydžių atsiradimas), darbo teisės pažanga ir socialinės gerovės didėjimas.

8-ojo dešimtmečio nuosmukio metu turizmo sektorius reikšmingai keitėsi, daugiausia dėl energetikos krizės. Dėl to sumažėjo sąnaudos ir kainos. Prabangus turizmas užleido vietą kylančiam masiniam turizmui. Būtent tada atsirado masinis turizmas. Keliauti tapo prieinama ne tik „grietinėlei“, bet ir daugeliui kitų žmonių. Tai tapo laisvalaikio forma.

Vėlesniais dešimtmečiais viešbučių įmonės, kelionių agentūros ir oro linijos vis labiau darėsi tarptautinės. Taip pat buvo pasiūlyta naujų produktų ir naujų laisvalaikio užsiėmimų, įskaitant susijusius su sportu ir sveikata.

Šiandien turizmo sektorius daugelyje šalių yra tapęs vienu iš pagrindinių ekonomikos variklių ir yra tarptautinių politinių reikalų dalis.

Pastaraisiais metais dėl pigių skrydžių ir alternatyvių apgyvendinimo vietų, kurias iš dalies valdo internetinės įmonės, turistai turi gerokai daugiau galimybių finansiškai leisti sau keliauti, be to, jie gali susikurti maršrutą ir patys rinktis norimus potyrius.

Turizmas daro įtaką ne tik vietos ekonomikai, bet pamažu jau ir lankomų vietų socialinei situacijai, kultūrai ir gyvenimo būdui jose. Todėl dabar kyla iššūkis rasti sprendimus ugdant turistų sąmoningumą, kad jie gerbtų aplinką ir vietinių gyventojų gyvenimo būdą.

This blog post is a part of the Europeana Common Culture project, which explores varied aspects of our shared cultural heritage across Europe.