Istorija

Unė Baye: pasaulis buvo jos scena

The extraordinary life and times of Lithuanian actor

nespalvota nuotrauka, vyras bučiuoja moteriai ranką

Nepaprastas lietuvių aktorės gyvenimas

autorius
Dalia Cidzikaitė (atsidaro naujame lange) (Martynas Mažvydas National Library of Lithuania)

Nuo Holivudo glamūro iki Sibiro gulago – lietuvių aktorės Unės Baye gyvenimas buvo toks pat dramatiškas kaip ir scenoje.

Uršulė Babickaitė-Graičiūnienė gimė Laukminiškių kaime, Lietuvoje. Vaidinti ir dainuoti pradėjo dar pradinėje mokykloje, 1913 m. persikėlusi į Rusiją Sankt Peterburgo imperatoriškojoje konservatorijoje studijavo muziką, dramą ir operą.

nespalvota Unės Baye nuotrauka

Svajojusi tapti kino žvaigžde Unė 1919 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir ten savo vardą supaprastino iki Unės Baye. 1922 m. debiutavo ekrane, o iki 1924 m. nusifilmavo keliuose „Paramount“ kompanijos filmuose.

žurnalo viršelis su rausvų atspalvių portretine Une Baye iliustracija

Deja, dėl regėjimo sutrikimo Unei Baye teko atsisakyti svajonės tapti Holivudo žvaigžde, todėl vėliau ji daugiausia dėmesio skyrė teatrui ir vaidino Čikagos, Vašingtono ir Niujorko teatrų scenose.

iškirpusi iš laikraščio portretinę Une Baye nuotrauką, ji žiūri per petį

1924 m. Unė ištekėjo už pusbrolio Vytauto Andriaus Graičiūno ir 1928 m. su juo grįžo į Europą, Londone įkūrė Naująjį rusų teatrą, o vėliau anglų ir amerikiečių trupę, kuri vaidino Paryžiaus teatruose.

mėlynai baltas plakatas spektakliui „Pavydas“

Būdama Europoje, Unė Baye sukosi žinomų dailininkų, aktorių, režisierių, kritikų ir diplomatų, tokių kaip Johnas Gielgudas), Dolores Cassinelli ir Jacques’as Devalas, draugijoje.

spalvota iliustracija, stilizuotas moters, dėvinčios brangakmenius ir madingus drabužius, portretas

Unė karjerą baigė 1931 m., nes sunkiai susirgo, o kitais metais ji patyrė virtinę nemalonių įvykių: pateko į dvi automobilio avarijas, jai buvo atlikta keletas operacijų. Atsigavusi Italijoje, Unė Baye mąstė apie katalikų vienuolės gyvenimą. Įstojo į Trečiąjį Šventojo Pranciškaus ordiną, bet, nors buvo atsidavusi, niekada netapo visateise vienuole.

1936 m. Unė Baye atvyko pas savo vyrą į Lietuvą. Pasiryžusi padėti tėvynei jėgas skyrė Lietuvos teatrui populiarinti. Vadovaudamasi šūkiu „Grožis – mano alfa ir omega“, pradėjo dirbti Lietuvos šaulių sąjungos teatre.

Iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos Unė su vyru liko Lietuvoje, kurią net tris kartus okupavo užsienio valstybės. 1951 m., sovietams okupuojant Lietuvą, Graičiūnų šeima buvo suimta dėl tariamai slepiamos Jungtinių Amerikos Valstijų vėliavos. Sovietų valdžia nuteisė Baye ir jos vyrą atitinkamai penkeriems ir dešimčiai metų, abu buvo ištremti į Sibiro gulagus.

Po beveik dvejų tremties metų Unė Baye grįžo į Lietuvą, gavusi naujojo Sovietų Sąjungos komunistų partijos vadovo Nikitos Chruščiovo amnestiją. Deja, grįžo viena, nes vyras mirė tremtyje. Unė mirė 1961 m. Šiandien ji prisimenama už indėlį į teatrą ir scenografiją Lietuvoje ir už jos ribų.


Šis tinklaraščio įrašas yra projekto „Migration in the Arts and Sciences“, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip migracija paveikė Europos menus, mokslą ir istoriją, dalis.