Kaip Dresdene gyvenusi namų šeimininkė iš pagrindų pakeitė tai, kaip geriama kava
Jei mėgstate kavą, tikriausiai jau išbandėte filtruotą kavą. Šio paruošimo būdo mėgėjus džiugina išgaunamas ryškus, sodrus ir nekintantis skonis. Pasiruoškite puikų puodelį kavos ir perskaitykite istoriją apie kavos filtro išradėją Melitą Bentz. Tai istorija apie atkaklumą, problemų sprendimą nebijant suklysti bei moterų verslumą XX amžiaus pradžioje.
Daugiau malonumo teikiančio kavos puodelio paieškos
Amalie Auguste Melitta Liebscher gimė 1873 m. sausio 31 d. Dresdene verslininkų šeimoje. Jos tėvas buvo knygų leidėjas ir pardavėjas, o seneliai turėjo alaus daryklą.
Paskutiniojo XIX a. dešimtmečio pabaigoje ji įsimylėjo smulkųjį verslininką Johannes Emil Hugo Bentz ir už jo ištekėjo. Apie jos išsilavinimą žinoma nedaug. Ji buvo namų šeimininkė, kuri rūpinosi visa buitimi, taip pat savo vyru bei vaikais: sūnumis Willy ir Horst bei dukra Herta.
Taip pat žinoma, kad Melita pradėdavo dieną nuo puodelio kavos, nuo kurio ant jos lūpų likdavo kartumas. Arba tirščiai burnoje. Anuomet standartinės gėrimo paruošimo priemonės buvo porcelianiniai perkoliatoriai arba medžiaginiai filtrai. Dėl jų kava pervirdavo, tad puodelyje dažnai būdavo plūduriuojančių tirščių. Tai buvo nusistovėjęs dalykas, įprastas visame pasaulyje, bet Melita nenorėjo, kad taip būtų ir toliau.
Ji buvo įsitikinusi, kad turi būti būdas paruošti kavą puodelyje taip, kad ji būtų be priemaišų ir gero skonio. Ir ji nusprendė jį rasti. Taip ji pradėjo daugiau malonumo teikiančio kavos puodelio paieškas. Tam ji tiesiog eksperimentavo išbandydama įvairias medžiagas ir metodus. Ir vieną dieną jai pavyko atrasti būdą paruošti švarų ir skanų gėrimą.
Nuo mokyklinio sąsiuvinio iki patento
Medžiaga, padėjusi Melitai Bentz išgauti gėrimą be priemaišų, buvo iš vyresniojo sūnaus mokyklinio sąsiuvinio paimtas sugertukas. Ji žalvarinio kavinuko dugne padarė skylutes ir uždėjo ant jų sugertuką. Ji buvo patenkinta tokiu būdu paruoštos kavos skoniu.
Su savo atradimu ji supažindino draugus. Paskatinta jų entuziazmo ir suvokdama didžiulį savo idėjos potencialą, ji nusprendė pateikti savo išradimą rinkai ir pateikė paraišką patentui gauti.
1908 m. birželio 20 d. Imperijos patentų biuras jos sugalvotam apvaliam filtrui su keičiamu filtravimo popieriumi suteikė naudingojo modelio apsaugą. Patentas 1908 m. liepą buvo oficialiai paskelbtas leidinyje Patentblatt (patentų biuletenyje).
Klestinčio šeimos verslo plėtra
Melita įsteigė savo įmonę „M. Bentz“ su 72 pfenigų pradiniu kapitalu ir pradėjo veiklą savo šeimos buto kambaryje. Melitos vyras ir sūnūs buvo pirmieji tos įmonės darbuotojai.
Verslas suklestėjo, o po kelerių metų Tarptautinėje higienos parodoje Dresdene gautas aukso medalis. Klestinčiai įmonei bute pasidarė per ankšta. Ji persikėlė į naują būstinę Dresdene ir pradėjo samdyti ne tik šeimos narius, bet ir kitus žmones.
Pirmojo pasaulinio karo metu gauti popieriaus tapo sunku, o Vokietijos vyriausybė uždraudė kavos pupelių importą. Filtrų gamybą teko sustabdyti, o kad išgyventų, Melita nusprendė pradėti gaminti kartonines dėžes. Verslu ji rūpinosi pati viena, nes vyras buvo pašauktas tarnauti.
Karui pasibaigus, filtrų gamyba buvo atnaujinta ir įmonė vėl ėmė sparčiai plėstis. 1925 m. Melita pradėjo naudoti raudonos ir žalios spalvų pakuotes, kad būtų lengva atpažinti prekės ženklą ir galima apsisaugoti nuo daugybės imitatorių. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje už įmonės vairo stojo du Melitos sūnūs.
Šiandien tai vis dar šeimos verslas. Laikui bėgant, įmonė tapo pasauline. O viskas prasidėjo nuo Melitos Bentz eksperimentų!