Istorija
Pirmoji mokslininkė XVIII a. Bolonijoje
XVIII amžiuje gyvenusi Laura Bassi buvo novatoriška italų fizikė ir akademikė, viena pirmųjų moterų pasaulyje, daug pasiekusių mokslo ir švietimo srityje.
Bassi gimė 1711 metais Bolonijoje. Vaikystėje ji buvo privačiai mokoma gamtos mokslų ir matematikos.
Ji studijavo Bolonijos universitete ir 1732 m. jame įgijo daktaro laipsnį. Ji buvo pirmoji moteris pasaulyje, gavusi mokslo daktaro laipsnį, ir tik antroji moteris, gavusi filosofijos daktaro laipsnį (pirmoji buvo Elena Cornaro Piscopia).
Vėliau ji pradėjo dirbti Bolonijos universitete ir taip tapo pirmąja samdomąja dėstytoja tame universitete ir apskritai pasaulyje.
Vis dėlto, kadangi ji buvo moteris, jai labiau nei jos kolegoms vyrams buvo ribojamas viešas paskaitų skaitymas, nes universitete vyravo nuomonė, kad moterys turėtų gyventi privatų gyvenimą. Visą savo darbo Bolonijos universitete laiką ji ragino laikyti ją lygiaverte universiteto dėstytojams vyrams, bet tai rezultatų nedavė.
Bassi darbas padarė didžiulę įtaką fizikos sričiai ir turėjo didelį poveikį daugelio jos amžininkų ir būsimų mokslininkų darbui. Jos tyrimai atvėrė kelią tolesniems atradimams šioje srityje ir padėjo ją įtvirtinti kaip atskirą discipliną. Ji parašė maždaug 28 skirtingus straipsnius, daugiausiai fizikos ir hidraulikos sričių.
Bassi ryžtingai pasisakė už moterų švietimą ir stengėsi padidinti jų galimybes įgyti aukštąjį išsilavinimą tiksliųjų mokslų srityje. Būdama pirmąja moterimi šioje srityje, ji išgarsėjo ir buvo dažnai vaizduojama kaip „Bolonijos Minerva“ (romėnų išminties ir meno deivė).
Vėliau, XVIII a. šeštajame dešimtmetyje, jai buvo leista pradėti skaityti privačias paskaitas ir skirtas finansavimas vykdyti eksperimentus būnant savo namuose. Taip jai pavyko išvengti universiteto taisyklėse nustatytų apribojimų. Be to, ji buvo viena iš geriausiai apmokamų universiteto darbuotojų.
Iki savo gyvenimo pabaigos ji taip pat buvo dviejų kitų institucijų – Collegio Montalto ir Bolonijos mokslų instituto akademijos – profesorė.
Bassi mirė 1778 metais, būdama 66-ių. Šiandien ji prisimenama kaip padariusi proveržį fizikos srityje ir moterims atvėrusi kelius į mokslo pasaulį.