Jonas Jablonskis: lietuvių kalbininkas misijoje

Daugelis žmonių, gyvendami toli nuo namų, jaučia pamažu prarandantys gimtosios kalbos įgūdžius. Tik ne kalbininkas Jonas Jablonskis (1860-1930) – nors didumą akademinės karjeros ir gyvenimo praleido emigracijoje, jis pirmasis suformulavo ir apibrėžė svarbiausius lietuvių kalbos principus.

Studijos ir gyvenimas užsienyje

Baigęs Marijampolės gimnaziją, Jablonskis persikėlė į Maskvą. 1881–1885 m. Maskvos universitete studijavo istoriją ir filologiją (kalbų sandarą, istoriją ir raidą).

Būdamas katalikas, gimtojoje Lietuvoje negalėjo rasti mokytojo darbo, todėl 30 metų dirbo kitose regiono šalyse. 1889 m. įsidarbino mokytoju Latvijoje, vėliau dirbo Estijoje, Baltarusijoje, o per Pirmąjį pasaulinį karą – Lietuvos pabėgėlių mokykloje Voroneže, Rusijoje.

Galiausiai sugrįžo į Vilnių. 1922 m. Kaune atidarius Lietuvos universitetą buvo išrinktas garbės profesoriumi ir dėstė šiame universitete iki 1926 m.

Lietuvių kalbotyros studijos

Išvykęs iš Lietuvos, Jablonskis tęsė lietuvių kalbotyros studijas. Ryškiausias jo pasiekimas tas, kad prisidėjo prie bendrinės lietuvių kalbos formavimo.

Dirbdamas Latvijoje, per vasaros atostogas grįžęs į Lietuvą tarp lietuvių, kalbančių gimtąja kalba, rinkdavo duomenis lingvistiniams tyrimams. 1901 m. Rusijos mokslų akademija pavedė Jablonskiui redaguoti lietuvių kalbos žodyną, sudarytą Antano Juškos. Dėl šios užduoties atleistas iš mokytojo pareigų. Vis dėlto jis tęsė darbus ir pasivadinęs Petro Kriaušaičio slapyvardžiu pradėjo kurti lietuvių kalbos gramatiką (1901).

Žodyno kūrimas

Bendrinės lietuvių kalbos kūrimo pagrindu Jablonskis pasirinko vakarų aukštaičių tarmę, kuria tuo metu ir pats kalbėjo. Vengė ankstesnių bandymų sukurti bendrinę lietuvių kalbą, paremtą Prūsijos lietuvių tarme. Taip jis prieštaravo to meto literatūrinės kalbos stiliaus normoms, kurioms daug įtakos turėjo užsienio kalbos ir iš jų atėjusios svetimybės. Jo tikslas buvo išsaugoti lietuvių kalbos autentiškumą ir grynumą, remiantis tradicijomis.

Nuo tada rašytinė lietuvių kalba tapo autentiškesnė negu bet kada anksčiau.

Jablonskis savo gyvenimą paskyrė lietuvių kalbai: žodžių rašybai apibrėžti, skoliniams iš kitų kalbų keisti lietuviškais, naujų žodžių sudarymo taisyklėms kurti, sintaksės ir gramatikos nuoseklumui. Į lietuvių raštą įvedė ir raidę „ū“.

Savo kalbines išvadas Jablonskis sudėjo į akademinį tekstą, kuris vis dar naudojamas. Dėl šio legendinio mąstytojo pasiekimų lietuvių kalba ir šiandien vystosi, auga ir plečiasi.

Šis tinklaraščio įrašas yra projekto „Migration in the Arts and Sciences“, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip migracija paveikė Europos menus, mokslą ir istoriją, dalis.