Didžioji dalis lietuvių išeivijos gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose
Lietuviai nuo seno buvo gausiai migruojanti tauta. Pagal gyventojų skaičių XIX a. pabaigoje lietuviai buvo viena iš daugiausiai emigruojančių tautų Rytų Europoje. Nors tuometinė geopolitinė situacija neleido iki 1918 m. turėti savo valstybės, lietuviai sugebėjo išlaikyti kultūrinį ir kalbinį išskirtinumą tiek krašte, tiek pasklisdami po pasaulį.
Vienas pirmųjų žinomų lietuvių JAV - Karolis Aleksandras Kursius (Cursius, Curtius), įkūręs pirmąją lotynišką mokyklą Naujajame Amsterdame (Niujorke).
Daugiausiai tai skatino ekonominės priežastys, tačiau būta ir kitokių: politinis persekiojimas, rusifikacija, ilga tarnyba carinėje armijoje.
Tyrinėtojų duomenimis 1880-1914 į JAV atvykusiųjų lietuvių skaičius galėjo būti nuo 300 iki 600 tūkstančių. Apie 4000 apsistojo Anglijoje ir Kanadoje, 8000 – Škotijoje.
Taip susidarė vadinamoji grynorių generacija JAV. Šis pavadinimas kilo nuo angliško termino „green horn“, kuris apibrėžė nieko neišmanantį atvykėlį į svetimą kraštą. Daugiausia tai buvo neturtingi, menko išsilavinimo, ir ne itin aukštų kultūrinių poreikių kaimo žmonės. JAV jie pirmiausia susispietė apie anglies kasyklas Pensilvanijoje, susitelkė siuvimo fabrikuose Naujojoje Anglijoje (Baltimorėje, Bostone) arba Čikagos skerdyklose.
Sunkiai dirbdami jie taupė pinigus, statė bažnyčias, organizavosi į draugijas, klubus, politines, visuomenines, religines, sporto organizacijas. Būtent JAV anksčiau nei pačioje Lietuvoje buvo išleistas pirmasis lietuviškas laikraštis „Gazieta lietuviška“ (1879 m.), suvaidintas pirmasis lietuviškas spektaklis A. Turskio komedija „Be sumnenės“ Plimute (1889 m.), įkurtas pirmasis pučiamųjų orkestras (1887 m.).
Būdingas senosios lietuvių emigracijos bruožas – didžiulis susidomėjimas mokslu, pažanga, kultūra, aktyvus dalyvavimas etninėje kultūrinėje veikloje, jungimasis į ekonominį gyvenimą ar politinių kovų sūkurius. Prasigyvenę lietuviai užsienyje kūrė savo verslus, leido spaudą, knygas.
Ilgainiui emigrantai įsitvirtino, įgavo didelių kultūrinių, ekonominių galių ir galėjo daryti nemažą kultūrinę, moralinę, ekonominę įtaką Lietuvos gyvenimui. Ši įtaka reiškėsi ne tik per asmeninius ryšius, bet ir per ekonominius, kultūrinius ryšius su Lietuva.
Lietuvai atgavus nepriklausomybę JAV lietuviai buvo svarbūs rėmėjai politiniu, diplomatiniu ir ekonominiu požiūriu. Daug savo kapitalo investavo Lietuvoje, palaikė intensyvius ryšius su kraštu, toliau puoselėjo kultūrų organizuodami viešas paskaitas, diskusijas, politinius ir pramoginius renginius.
Vertė Dovilė Ivanovienė
Šis tinklaraščio įrašas yra projekto „Migration in the Arts and Sciences“, kurio metu buvo nagrinėjama, kaip migracija paveikė Europos menus, mokslą ir istoriją, dalis.