koliažinis vaizdas su dviem atvirukais, kuriuose vaizduojami pastatai miestų aikštėse.
Istorija

2025 m. Europos kultūros sostinės – Chemnicas ir Nova Gorica-Goricija

Vokietijoje ir susigiminiavusiuose miestuose Slovėnijoje bei Italijoje

Kokios bus 2025 m. Europos kultūros sostinės?

autorius
Adrian Murphy (atsidaro naujame lange) (Europeana Foundation)

Kasmet programa „Europos kultūros sostinės“ pristato turtingą Europos kultūros paveldą, atskleidžia įvairių miestų ir regionų istorinę reikšmę, kultūrinį gyvenimą ir meninį palikimą.

Planuojama, kad 2025 m. šį titulą perims Vokietijos ir Slovėnijos miestai, o viena vietovė pasiūlys unikalų derinį. 2025 m. Europos kultūros sostinės bus Chemnicas (Vokietija) ir Nova Gorica bei Goricija – du miestai dvyniai Slovėnijos ir Italijos pasienyje. Pirmą kartą Europos kultūros sostinė apims dviejų šalių miestus.

Chemnicas, Vokietija

Chemnicas yra trečias pagal dydį Vokietijos Saksonijos žemės miestas, įsikūręs šalies rytuose, maždaug už 40 km nuo sienos su Čekija.

XX a. pradžioje Chemnico miestas dėl jame veikusios pramonės buvo vienas turtingiausių Vokietijos miestų. Chemnicas ir aplinkiniai regionai atliko svarbų vaidmenį Vokietijos augime, ypač tekstilės, geležinkelių ir automobilių pramonėje.

iliustracija, vaizduojanti gamyklą su rūkstančiais kaminais kaimo vietovėje.

Per Antrąjį pasaulinį karą buvo sugriauta apie 40 % miesto, miesto centras virto griuvėsiais. Vėlesniais dešimtmečiais miestas priklausė Rytų Vokietijai ir buvo vadinamas Karlo Markso miestu, o atstatant jo centrą iškilo modernistinės architektūros statiniai.

spalvoto atviruko vaizdas, kuriame vaizduojama Chemnico gatvė.

1990 m. suvienijus Vokietiją, miesto centras vėl buvo iš naujo suplanuotas, jame restauruota daugybė pastatų, iškilo ir naujų. Tais pačiais metais miesto gyventojai nubalsavo už tai, kad miestas vėl būtų pavadintas Chemnicu.

atvirukas su nespalvotu pastato miesto gatvėje vaizdu.
juodai balta nuotrauka, modernaus stiliaus pastatas su išlenktu balkonu arba veranda.
juodai balta nuotrauka, vyras eina modernia architektūra pasižyminčia gatve.

Dėl tokios audringos istorijos mieste stovi įvairių architektūros stilių pastatų.

Mieste yra daug XX a. pradžios art nouveau ir Bauhauzo stiliaus pastatų.

Čia taip pat galima rasti modernios, betoninės, pramoninės ir brutalistinės architektūros pavyzdžių.

Pramoninė miesto istorija dabar turi didelę reikšmę jo paveldui ir kultūrai. Chemnico pramonės muziejus yra svarbus Europos pramoninio paveldo kelio objektas. Netoliese esantis Rūdinių kalnų regionas buvo svarbus kalnakasybos centras, o nuo 2019 m. jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Du didžiausi miesto muziejai įsikūrę buvusiame banke ir art nouveau stiliaus pastate – tai Gunzenhauserio muziejus, kuriame sukaupta apie 2 500 modernaus meno kūrinių, ir Teatro aikštėje esantis Kunstsammlungen muziejus.

spalvota Karaliaus Alberto muziejaus fasado nuotrauka.

2025 m. Chemnicas kartu su kitomis 38 regiono savivaldybėmis bus Europos kultūros sostinė.

Šių metų šūkis – „C the Unseen“, kad paslėpti lobiai taptų matomi. Chemnicas pramintas „kūrėjų miestu“ ir tai bus matyti iš garažų ir gamyklų pastatų, paverstų meno erdvėmis, o miesto parkuose vyks festivaliai, pasirodymai ir parodos.

spalvotas atvirukas, kuriame vaizduojamas miesto parke esantis ežeras, apaugęs medžiais.

Nova Gorica, Slovėnija ir Goricija, Italija

Nova Gorica ir Goricija yra susigiminiavę miestai Slovėnijos ir Italijos pasienyje. Ši unikali tarpvalstybinė vietovė bus 2025 m. Europos kultūros sostinė, kuri siekia tapti vienybės tarp valstybių pavyzdžiu, o jos šūkis yra „GO! Be sienų“.

Goricija yra Italijos Friulio-Venecijos Džulijos regione, įsikūrusiame Julijos Alpių papėdėje. 1947 m. Jugoslavijos socialistinė vyriausybė pastatė Nova Goricą – naują planinį modernistinės architektūros miestą.

spalvotas atvirukas, miesto su aikšte centre vaizdas iš oro.
spalvotas atvirukas, kuriame pavaizduota bažnyčia ir kiti pastatai miesto aikštėje.

Abu miestai yra kalvotoje vietovėje su vaisių sodais ir vynuogynais, čia pat ir Sočos upė, tekanti nuo Julijos Alpių iki Triesto įlankos.

Slovėnijos ir Italijos valstybių siena eina per didelę aikštę, vadinamą Piazza della Transalpina ir Trg Evrope („Europos aikštė“). Ši siena buvo uždaryta nuo 1940-ųjų iki 2000-ųjų – Slovėnijos įstojimo į ES ir tapimo Šengeno erdvės dalimi. Nuo 2011 m. abu miestus valdo bendra administracijos valdyba.

juodai balta klasikinio geležinkelio stoties pastato nuotrauka.
spalvotas atvirukas, kuriame pateikiamas miesto pastatų vaizdas iš oro.
spalvota modernaus balto pastato nuotrauka.

Geležinkelio stoties pastatas Trg Evrope / Piazza della Transalpina pastatytas 1906 m.

Šiame atviruke užfiksuotas 1969 m. buvęs Nova Goricos vaizdas.

2000 m. atidarytas naujasis France Bevk viešosios bibliotekos pastatas, kurį suprojektavo slovėnų architektai Vojtehas Ravnikaras ir Robertas Potokaras.

Goricijos pilis pastatyta XII a. Tai buvo viduramžių pilis, kalėjimas ir kareivinės. Dabar čia įsikūręs Goricijos viduramžių muziejus, aplinkui yra viešasis parkas.

Miesto katedra buvo pastatyta XIV a., sugriauta per Pirmąjį pasaulinį karą ir vėliau atstatyta atkuriant jos XVII a. turėtą baroko stilių.

nespalvota pastato su bokštu, apsupto kitų pastatų, nuotrauka.

Nova Goricoje įsikūręs vienas iš keturių Slovėnijos nacionalinį teatrą sudarančių teatrų. Jis įkurtas 1969 m., o 1994 m. pastatytas naujas pastatas. Jo repertuarą sudaro šiuolaikinės ir klasikinės pjesės.

spalvota nuotrauka, du aktoriai scenoje vykstant spektaklui „Hamletas“. Vyras, vilkintis juodą drabužį ir užsidėjęs karūną, stovi virš sėdinčios moters su didele suknele ir ryškiai raudonu peruku.
spalvota muzikinį pasirodymą stebinčios publikos nuotrauka.

2025 m. Nova Gorica ir Goricija turi tą patį tikslą – būti Europos kultūros be sienų sostine.

Projektai vyks abiejuose miestuose, kultūros ir lauko erdvėse, juose dalyvaus klounai, bus šokių, mados, gastronomijos, ekskursijų paveldui pažinti, vyks spektakliai ir netgi didelės tarpvalstybinės stalo futbolo rungtynės!


Pagrindinę nuotrauką sudaro šių darbų koliažas: „Chemnitz. Rathaus“ + „Gorica 1282