Europos kūrimas
Europos sienų pokyčiai: 20-ojo amžiaus paskutinysis dešimtmetis.
Naujai apibrėžtos Europos ateities vizija
Naujai apibrėžtos Europos ateities vizija
Europos be sienų plėtra tęsėsi ir 20-ojo amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje: jos teritorija išsiplėtė, buvo pradėta įgyvendinti bendroji rinka, panaikinta vidaus sienų kontrolė ir įvestas euras. Kaip per rinkimus į tai reagavo rinkėjai?
1994: nauja Europa ir nauja sutartis
Nuo paskutinių rinkimų pasaulis už Europos Sąjungos sienų neįtikėtinai pasikeitė. Vokietija vėl susivienijo, o suskilus Jugoslavijai kilo įtampa, peraugusi į žiaurius karus, kurie tęsėsi ilgą to dešimtmečio laikotarpį.
1989 m. lapkričio 9 d. Rytų Vokietijoje naujai susikūrusių pilietinės visuomenės organizacijų taikios demonstracijos ir protestai lėmė Berlyno sienos griūtį. Taikią revoliuciją paskatino įvykių grandinė, apėmusi judėjimą „Solidarność“ Lenkijoje, Europos pikniką Vengrijoje, Aksominę revoliuciją Čekoslovakijoje, taip pat Baltijos kelią ir smurtinę revoliuciją Rumunijoje. Vidurio ir Rytų Europoje žmonės išėjo į gatves taikiai ir vieningai kovoti už demokratiją, judėjimo laisvę ir teisės viršenybę.
Tuo tarpu Europos Sąjungoje tęsėsi integracija. Buvo pasirašyta Mastrichto sutartis, kuri tapo kertiniu akmeniu kuriant bendrąją valiutą. Šioje sutartyje buvo nustatytos aiškios bendrosios valiutos ir užsienio bei saugumo politikos taisyklės. Taip pat buvo padėti pamatai glaudesnio bendradarbiavimo teisingumo ir vidaus reikalų srityse. Įvedus bendro sprendimo procedūrą, Parlamentas įgavo svarbesnį vaidmenį sprendimų priėmimo procese. Nuo šiol Europos Parlamentas turi patvirtinti Europos Komisijos sudėtį.
Bendroji rinka pradėjo veikti 1993 m. Tarp joje dalyvaujančių 12 ES valstybių narių gali laisvai judėti žmonės, prekės, paslaugos ir kapitalas. Šiandien ji apima visas 27 ES valstybes nares, taip pat Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją.
ES piliečiams pirmą kartą buvo suteikta teisė balsuoti šalyje, kurioje jie gyvena, net jeigu jie nėra tos šalies piliečiai. Ši galimybė piliečiams naudotis savo demokratinėmis teisėmis nepaisant to, kurioje ES valstybėje narėje jie gyvena, buvo svarbus žingsnis tikros Europos demokratijos link.
1999: Europoje griūva sienos
Europos Parlamento rinkimuose pirmą kartą dalyvavo Austrijos, Suomijos ir Švedijos rinkėjai.
1999 m. kovo mėn. spaudžiama Parlamento atsistatydino Pirmininko Jacques’o Santerio vadovaujama Europos Komisija.
1999 m. gegužės mėn. įsigaliojo Amsterdamo sutartis, pagal kurią buvo supaprastinta bendro sprendimo procedūra ir išplėsta jos taikymo sritis. Parlamentas daugelyje sričių tapo kartu su Taryba veikiančiu teisės aktų leidėju. Tuo tarpu buvo rengiamasi Europos Sąjungos plėtrai į Rytų Europą.
Septyniose šalyse įsigaliojo Šengeno susitarimas (1995 m.): Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Ispanijoje. Keliauti tarp šių šalių tapo įmanoma be pasų kontrolės pasienio punktuose.
Rinkėjus labiausiai jaudino tokie klausimai kaip užimtumas, kova su narkotikais ir nusikalstamumu bei aplinkos ir vartotojų politika. Visuomenė neabejinga ir Kosovo krizei.