Keliaujantys žmonės
Tradicijų įvairovė
Gyvybingos bendruomenės
Gyvybingos bendruomenės
Šiandien dauguma pasaulio sostinių yra tapusios tikrais metropoliais. Jose sugyvena, dalijasi patirtimi įvairių tautinių, religinių ir kultūrinių bendruomenių nariai. Naujos muzikos tendencijos, egzotiška virtuvė, gausios šventės - tokia turtinga pasiūla suteikia progą kasdien paragauti, išgirsti ir patirti „visko po truputį“.
Turbūt sunku būtų įsivaizduoti įvairesnį kultūrų derinį kitur nei Londone.
Čia, viename iš margiausių pasaulio miestų, gyvena apie 40 % emigrantų, kalbančių 300 kalbų. 1948 m. į Londoną atplaukus “HMT Empire Windrush” karo laivams su daugiau nei 1 000 jamaikiečių, mieste pradėjo kurtis gausi Karibų jūros regiono bendruomenė. Nuotraukoje įamžintas klubas „Sunset Club in Soho“ buvo svarbi susitikimų ir bendravimo vieta ir bendruomenės nariams, ir Londono gyventojams. Klubas garsėjo kaip vieta, kurioje džiazas skambėjo iki paryčių. Čia koncertavo pirmoji trinidado muziką Britanijoje grojusi muzikos grupė (“steel band”).
Stiprios emigrantų bendruomenės dažnai palieka ryškų pėdsaką rajonuose, kuriuose jos apsigyvena. Tai patvirtina tokie rajonų pavadinimai, kaip „Irishtown“, „Little Italy“ ir „Chinatown“.
Pirmąjį kinų rajoną Liverpulyje (Liverpool) pradėjo kurti 19 šimtmečio ketvirto dešimtmečio emigrantai, kurie vertėsi prekyba ir laivyba tarp žemynų. Vėliau kinų rajonai atsirado Londone, Mančesteryje (Manchester), Paryžiuje, Amsterdame, Den Haage, Berlyne, Antverpene ir San Franciske. Nors kai kurie iš šių rajonų didžiuojasi kinų stiliaus šventyklomis ir vartais, ne visi jie laikomi architektūros paminklais. Juose įsikūrę įmonės, restoranai ir parduotuvės. Šiandien kinų rajonuose gyvena ne vien tik kinai, bet gyventojai iš kitų Azijos šalių, todėl jie yra tapę turistų, ieškančių autentiškumo, lankomomis vietomis.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenę ir šių dienų lietuviai ryšį su tėvyne palaiko ne burdamiesi į rajonus, o per kultūrą.
Lietuvos diasporos istorijoje ypač reikšmingas yra numizmato, filatelisto, etnografo, menininko ir gydytojo Aleksandro Mykolo Račkaus indėlis. Gimęs netoli Kauno 1893 m., jis emigravo į JAV 1910 m. Ten baigė medicinos mokyklą, įgydamas chirurgo specialybę. A. M. Račkus buvo įvairių kultūrinių organizacijų narys, dalyvavo redaguojant ir spausdinant lietuviškus leidinius. 1917 m. jis tapo Lietuvių numizmatų ir Lietuvių istorijos draugijos nariu. Jo privati kolekcija peržengė numizmatikos ribas; ją sudaro tūkstančiai leidinių, vėliavų, ženkliukų, uniformų ir nuotraukų, kurie liudija Amerikos lietuvių kultūrinį gyvenimą. Šis plakatas švenčia Jungtinių Amerikos Valstijų Lietuvos valstybės pripažinimą. Jo centre pavaizduotas Lietuvos muziejus ir Laisvės varpas (Amerikos lietuvių dovana Lietuvai), apačioje - abiejų šalių prezidentai.
Susieti kultūros, tradicijos ir kalbos, romai – tradiciškai keliaujanti etninė grupė, daugiausia gyvenanti Europoje ir Šiaurės ir Pietų Amerikoje, - sukūrė stiprias bendruomenes visame pasaulyje, ypač Rytų Europoje.
Serbijoje ir Balkanuose gyvenančios romų bendruomenės skiriasi savo papročiais, tradicijomis, dialektu ir tikėjimu. Tokie skirtumai atsirado dėl to, kad romai nėra užsidariusi socialinė ir kultūrinė grupė: jie visada buvo tiek savo bendruomenės, tiek valstybės, kurioje gyvena, nariai. Nepaisant to, romų bendruomenes sieja tos pačios istorinės šaknys ir kalba, panašūs yra ir kai kurie jų kultūriniai bruožai.
Pagrindinės Vranje (Pietų Serbija) romų šventės yra Vasilica ir Đurđedan. Đurđedan švenčia ir serbai, tačiau romai šiai šventei suteikė ypatingų bruožų. Vasilica, tik romams būdinga šventė, yra ypač svarbi jų kultūrinės tapatybės dalis.