Paroda
1934 m. Louise Weiss stojo į naują kovą: pradėjo moterų emancipacijos kampaniją. Įkvėpta britų ir Amerikos sufražisčių ji įsteigė kovos už moterų teisę balsuoti asociaciją „Naujoji moteris“ ir įkūrė informacijos centrą, skirtą kampanijai už lygias Prancūzijos vyrų ir moterų pilietines bei politines teises.
Nors Louise Weiss ir neturėjo teisės būti renkama rinkimuose, ji tvirtai reiškė savo poziciją vis tiek iškeldama savo kandidatūrą.
Iš pradžių ji bandė kandidatuoti vietos valdžios rinkimuose, o 1936 m. kartu su kitomis sufražistėmis Paryžiuje ji simboliškai agitavo už savo kandidatūrą rinkimuose į Prancūzijos Nacionalinę Asamblėją. Gatvėse buvo dalijami specialūs atvirukai su Louise Weiss nuotrauka ir jos gyvenimo aprašymu.
Ji taip pat surengė turą po visą Prancūziją ir taip parėmė veiklą bei protestus siekiant moterų emancipacijos.
Tačiau jai ir vėl teko nusivilti nepažangia Europa: Prancūzijoje moterims lygiomis teisėmis su vyrais dalyvauti rinkimuose tapo įmanoma tik po Antrojo pasaulinio karo.
Louise Weiss greitai suprato, kad jos veikla reikalinga kitose Europos dalyse. 1938 m. suvokusi, kad naujas konfliktas neišvengiamas, Louise Weiss įsitraukė į Užsienio reikalų ministerijos sudaryto Centrinio pabėgėlių komiteto veiklą. Šis komitetas valdė nuo nacizmo bėgančių žydų srautus. Vėliau ji dirbo su Prancūzijos Garbės legiono ordiną gavusių moterų sąjunga, kur ji padėjo vykdyti moterų pasyvios gynybos nuo oro antpuolių tarnybos veiklą.
Prasidėjus karui Louise Weiss ir vėl nenuilsdama padėjo kitiems. Ji kaip savanorė dalyvavo misijoje į Jungtines Valstijas ir ten Raudonajam Kryžiui parūpino vaistų bei pagrindinių maisto produktų. Grįžus į okupuotą Prancūziją, jai nepavyko nuo gestapo apsaugoti savo bibliotekos ir asmeninių archyvų, tačiau ji išvengė žydų persekiojimo ir išgelbėjo keletą savo draugų.