Paroda
Europos Parlamentas laikosi pozicijos, kad Europos vienybė turi būti grindžiama pagrindiniais šalis ir tautas vienijančiais principais ir vertybėmis: pagarba žmogaus orumui, laisve, demokratija, teisingumu, teisine valstybe ir pagrindinėmis, ypač mažumų, teisėmis.
Dar prieš 1979 m. rinkimus vykdydamas savo funkcijas Parlamentas rėmė pagrindines teises. Europos Parlamento nariai tai suprato kaip vieningos Europos kūrimo politinio rezultato patvirtinimą. Jau trisdešimt metų Parlamentas kasmet rengia diskusijas ir priima rezoliucijas dėl pagrindinių teisių padėties Europos Sąjungoje.
Europos Parlamento nariai visada skatino Europos Sąjungą kodifikuoti piliečių teises. Jų manymu, svarbu, kad kiekvienas asmuo būtų informuotas apie jam užtikrinamas pagrindines teises ir laisves. Europos Parlamento nariai ragina užtikrinti apeliacinių skundų sistemą, pagal kurią būtų galima pranešti apie galimą šių teisių pažeidimą.
Taigi šio tūkstantmečio pradžioje Parlamento atstovai atliko svarbų vaidmenį rengiant Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją. Europos Parlamento nariai pirmą kartą dirbo su nacionalinių parlamentų nariais, valstybių vadovų ar vyriausybių atstovais ir Europos Komisija, kad parengtų konstitucinio pobūdžio tekstą.
Šio bendradarbiavimo rezultatas – chartija. Joje išvardytos visos teisės, grindžiamos keliais pagrindiniais principais: žmogaus orumu, pagrindinėmis laisvėmis, lygybe, solidarumu, pilietinėmis teisėmis ir teisingumu, demokratija ir teisės viršenybe.
Neseniai Parlamentas, sunerimęs dėl demokratijos ir Europos Sąjungos vertybių padėties laipsniško prastėjimo valstybėse narėse, parėmė sankcijų įvedimą. Jis taip pat įsteigė Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių informacijos stebėsenos Europos Sąjungoje grupę.