Paroda
Europos susiskaldymo simboliu tapusią Berlyno sieną 1961 m. rugpjūtį pastatė VDR, taip siekdama sustabdyti Rytų Berlyno gyventojų bėgimą į Vakarus. „Gėdos siena“, kaip ją praminė Vakarai, turėjo vieną nuo kitos visiškai atskirti abi miesto puses. Šis karinis darinys su sargybos bokštais, prožektoriais ir spygliuota viela materialiai išreiškia Vakarų ir Sovietų Sąjungos negebėjimą susitarti dėl Berlyno ir užbaigti Antrojo pasaulinio karo taikos sutartimi. Europos parlamentinė asamblėja sureagavo ilgai nedelsdama.
1961 m. spalio 10–11 d. šios asamblėjos Užsienio reikalų komitetas surengė simbolinį posėdį Vakarų Berlyne. Tokiu būdu asamblėjos nariai, nors ir negalėdami tiesiogiai nutraukti sienos statybos, išreiškė Europos bendrijos solidarumą su Berlyno gyventojais. Tuomet asamblėjos pirmininkas Hans Furler vietoje perskaitė pareiškimą dėl padėties Berlyne, kurį pavadino „Laisvos Europos simboliu“. Dar po savaitės asamblėja Berlyno klausimą viešai aptarė plenariniame posėdyje. Per šias diskusijas visi kalbėtojai vieningai nepritarė sienos statyboms ir smerkė Rytų Vokietijos režimo nustatytus laisvės suvaržymus.
Šiose diskusijose dalyvavęs tuometinis Europos ekonominės bendrijos Komisijos pirmininkas Walter Hallstein taip pat rėmė Europos parlamentinės asamblėjos pastangas pasmerkti įvykius Rytų Berlyne.
