Paroda
Nepraėjus nė metams, Vokietija atkūrė savo vientisumą ir suverenumą. Europos Parlamentui – tai didelis pasiekimas: jis galėjo didžiuotis prisidėjęs prie šių istorinių įvykių. Teko skubiai spręsti klausimą: kaip susivienijus Vokietijai užtikrinti demokratinį atstovavimą 16 milijonų naujų Europos bendrijos piliečių? Europos Parlamentas jį išsprendė suteikdamas 18 vietų stebėtojams iš penkių buvusios VDR žemių.
Tai 1990 m. kovą demokratiškai išrinkti VDR Liaudies rūmų (vok. Volkskammer) nariai ir Vokietijos Federacinės Respublikos Federalinio Susirinkimo (vok. Bundestag) įgaliotiniai. Šie stebėtojai nuo 1991 m. įsitraukė į Europos Parlamento komitetų ir frakcijų darbą. Atlikus tam tikrus logistinius pritaikymus, jie, neturėdami balsavimo teisės, prisijungė prie Vokietijos delegacijos. Pastarosios narių skaičius išaugo nuo 81 iki 99. Ši laikinoji tvarka išliko tol, kol nebuvo galutinai išspręstas atstovavimo visoms valstybėms narėms ir Europos Parlamento rinkimų surengimo 1994 m. birželį klausimas.
